Taip, žaislinių veislių šunims gali išsivystyti epilepsija – neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys priepuoliai. Nors epilepsija gali sirgti bet kokios veislės, amžiaus ar lyties šunys, tam tikros veislės, įskaitant daugybę žaislinių veislių, turi didesnį polinkį į šią būklę. Supratimas apie epilepsijos potencialą šiems mažiems kompanionams yra labai svarbus atsakingai naminių gyvūnėlių savininkei ir aktyviam sveikatos priežiūrai.
Šunų epilepsijos supratimas
Šunų epilepsija iš esmės skirstoma į du pagrindinius tipus: idiopatinę epilepsiją ir antrinę epilepsiją. Idiopatinė epilepsija, dar vadinama pirmine epilepsija, neturi identifikuojamos pagrindinės priežasties. Tai dažnai laikoma genetine liga. Kita vertus, antrinę epilepsiją sukelia pagrindinė sveikatos būklė, tokia kaip smegenų auglys, infekcija ar trauma.
Norint diagnozuoti konkretų epilepsijos tipą, reikia atlikti išsamų veterinarinį tyrimą ir atlikti diagnostinius tyrimus. Tai gali apimti kraujo tyrimus, šlapimo analizę, smegenų skysčio analizę ir pažangų vaizdą, pvz., MRT ar kompiuterinę tomografiją.
Paplitimas žaislų veislėse
Yra žinoma, kad kelioms žaislų veislėms yra didesnė rizika susirgti epilepsija, ypač idiopatine epilepsija. Tai rodo genetinį šių veislių būklės komponentą. Kai kurios žaislų veislės, kurios dažniausiai paveikiamos, yra:
- Miniatiūriniai pudeliai
- Čihuahua
- Jorkšyro terjerai
- maltiečių
- Pomeranijos
Nors šios veislės yra labiau linkusios, svarbu atsiminti, kad bet kuris šuo, nepaisant veislės, gali susirgti epilepsija.
Epilepsijos priežastys žaislų veislėse
Žaislinių veislių epilepsijos priežastys yra įvairios, priklausomai nuo to, ar tai idiopatinė, ar antrinė epilepsija. Manoma, kad idiopatinė epilepsija yra paveldima, o specifiniai genai gali turėti įtakos jos vystymuisi. Šiuos genus identifikuoti atliekami tyrimai.
Antrinę epilepsiją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Smegenų navikai ar pažeidimai
- Infekcijos (pvz., encefalitas)
- Trauma į galvą
- Metaboliniai sutrikimai (pvz., kepenų liga, inkstų liga)
- Toksinų poveikis
Norint veiksmingai gydyti ir valdyti, labai svarbu nustatyti pagrindinę priežastį.
Žaislinių veislių šunų epilepsijos simptomai
Priepuoliai yra pagrindinis epilepsijos simptomas. Priepuoliai gali pasireikšti įvairiais būdais, o jų išvaizda gali skirtis kiekvienam šuniui. Kai kurie įprasti traukulių požymiai:
- Sąmonės netekimas
- Traukuliai (nekontroliuojami raumenų judesiai)
- Seilėtekis arba putos iš burnos
- Irklavimas ar galūnių trūkčiojimas
- Balsavimas (verkšlenimas, lojimas ar kaukimas)
- Žarnyno ar šlapimo pūslės kontrolės praradimas
Priepuoliai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Svarbu atidžiai stebėti savo šunį priepuolio metu ir atkreipti dėmesį į trukmę bei specifinius simptomus.
Kartais šunys patiria elgesio pokyčius prieš priepuolį (aura) arba po jo (po iktalinio). Tai gali būti neramumas, sumišimas, dezorientacija arba laikinas aklumas.
Epilepsijos diagnozė
Žaislinių veislių šunų epilepsijos diagnozė apima visapusišką požiūrį. Veterinarijos gydytojas pradės nuo išsamaus fizinio ir neurologinio patikrinimo. Jie taip pat surinks informaciją apie jūsų šuns ligos istoriją, įskaitant visas ankstesnes ligas, sužalojimus ar toksinų poveikį.
Diagnostiniai testai gali apimti:
- Kraujo tyrimai: įvertinti organų funkciją ir pašalinti medžiagų apykaitos sutrikimus.
- Šlapimo analizė: patikrinti, ar nėra inkstų sutrikimų ar infekcijų.
- Cerebrospinalinio skysčio (CSF) analizė: ieškoti infekcijos ar uždegimo požymių smegenyse ir nugaros smegenyse.
- MRT arba KT skenavimas: vizualizuoti smegenis ir nustatyti bet kokius struktūrinius sutrikimus, tokius kaip navikai ar pažeidimai.
Jei atlikus šiuos tyrimus nerandama pagrindinės priežasties, gali būti diagnozuota idiopatinė epilepsija. Tai dažnai yra atskirties diagnozė, o tai reiškia, kad kitos galimos priežastys buvo atmestos.
Valdymas ir gydymas
Nors epilepsija nėra išgydoma, ją dažnai galima veiksmingai valdyti vaistais. Gydymo tikslas – sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą, pagerinti šuns gyvenimo kokybę.
Prieštraukuliniai vaistai yra pagrindinis epilepsijos gydymas. Įprasti vaistai, naudojami šunims, yra šie:
- Fenobarbitalis
- Kalio bromidas
- Levetiracetamas (Keppra)
- Zonisamidas
Veterinarijos gydytojas nustatys tinkamiausią vaistą ir dozę, atsižvelgdamas į individualius šuns poreikius. Norint užtikrinti vaisto veiksmingumą ir sumažinti galimą šalutinį poveikį, būtina reguliariai stebėti koncentraciją kraujyje.
Be vaistų, yra ir kitų dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtų valdyti savo šuns epilepsiją:
- Laikykite priepuolių dienoraštį: užrašykite kiekvieno priepuolio datą, laiką, trukmę ir simptomus. Ši informacija gali padėti jūsų veterinarijos gydytojui pakoreguoti vaistų dozę.
- Sukurkite saugią aplinką: užtaisykite aštrius kampus ir pašalinkite visus galimus pavojus, kurie gali susižaloti priepuolio metu.
- Sumažinkite stresą: kai kuriems šunims stresas gali sukelti traukulius. Sukurkite ramią ir nuspėjamą aplinką.
- Laikykitės nuoseklios rutinos: reguliarus maitinimo, mankštos ir miego grafikas gali padėti stabilizuoti smegenų veiklą.
Gyvenimas su žaislų veislės šunimi, sergančiu epilepsija
Gyvenimas su žaislinės veislės šunimi, sergančiu epilepsija, reikalauja kantrybės, supratimo ir atsidavimo. Nors tai gali būti sudėtinga, daugelis epilepsija sergančių šunų gali gyventi laimingą ir visavertį gyvenimą tinkamai prižiūrimi. Svarbu glaudžiai bendradarbiauti su veterinarijos gydytoju, kad būtų sukurtas išsamus gydymo planas ir atidžiai stebėtumėte šuns būklę.
Būkite pasirengę galimoms ekstremalioms situacijoms. Žinokite, ką daryti, jei jūsų šunį ištiko traukuliai, ir turėkite savo veterinarijos gydytojo kontaktinę informaciją. Apsvarstykite galimybę užsiregistruoti naminiams gyvūnėliams pirmosios pagalbos ir gaivinimo kursuose, kad sužinotumėte, kaip suteikti pagrindinę priežiūrą priepuolio metu.
Paramos grupės ir internetiniai forumai gali suteikti vertingos informacijos ir emocinės paramos epilepsija sergančių šunų savininkams. Ryšys su kitais augintinių tėvais, kurie supranta iššūkius, gali būti nepaprastai naudingas.
Kada kreiptis į veterinarinę priežiūrą
Labai svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei jūsų žaislinės veislės šuo patiria bet kurį iš šių simptomų:
- Priepuolis pirmą kartą
- Priepuolis, trunkantis ilgiau nei penkias minutes (status epilepticus)
- Klasteriniai traukuliai (daugelis priepuolių per trumpą laiką)
- Pasunkėjęs kvėpavimas po traukulių
- Bet kokie kiti neįprasti ar susiję simptomai
Tokios situacijos gali būti pavojingos gyvybei ir reikalauti skubios veterinarinės intervencijos.
DUK
Šunų epilepsija yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys priepuoliai. Šiuos priepuolius sukelia nenormalus elektrinis smegenų aktyvumas.
Taip, tam tikri žaislinių veislių šunys, tokie kaip miniatiūriniai pudeliai, čihuahua ir jorkšyro terjerai, yra labiau linkę sirgti epilepsija, ypač idiopatine epilepsija.
Šunų epilepsijos simptomai gali būti sąmonės netekimas, traukuliai, seilėtekis, galūnių irklavimas, vokalizavimas ir žarnyno ar šlapimo pūslės kontrolės praradimas.
Epilepsija diagnozuojama atliekant fizinį ir neurologinį tyrimą, kraujo tyrimus, šlapimo analizę, CSF analizę ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT ar kompiuterinė tomografija. Jei nerandama pagrindinės priežasties, gali būti diagnozuota idiopatinė epilepsija.
Epilepsija paprastai gydoma prieštraukuliniais vaistais, tokiais kaip fenobarbitalis, kalio bromidas, levetiracetamas arba zonisamidas. Gydymo tikslas – sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą.
Būkite ramūs ir apsaugokite savo šunį nuo sužalojimų. Atkreipkite dėmesį į priepuolio laiką ir trukmę. Nekiškite rankų į šuns burną. Nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją, jei priepuolis trunka ilgiau nei penkias minutes arba jei jūsų šuniui per trumpą laiką ištinka keli priepuoliai.
