Mylimo šuns praradimas yra nepaprastai skausminga patirtis, o kai tą netektį sukelia vėžys, sielvartas gali būti dar gilesnis. Kelionė stebint, kaip jūsų pūkuotas draugas kovoja su šia liga, dažnai apimantis sudėtingą gydymą ir emocinius pakilimus bei nuosmukius, palieka ilgalaikį poveikį. Supratimas, kaip susidoroti su šuns praradimu nuo vėžio, yra būtinas norint pereiti gedėjimo procesą ir rasti kelią į gydymą.
Pripažinkite savo sielvartą
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – pripažinti savo sielvartą. Nemėginkite slopinti savo jausmų ir nesakykite sau, kad neturėtumėte taip nusiminti, nes „tai buvo tik šuo“. Jūsų šuo buvo jūsų šeimos narys, ištikimas kompanionas ir besąlyginės meilės šaltinis. Liūdėti dėl jų netekties yra visiškai normalu ir sveika.
Leiskite sau jausti liūdesį, pyktį ar bet kokias kitas kylančias emocijas. Verkimas yra natūralus ir sveikas būdas paleisti užgniaužtas emocijas. Nesigėdykite verkti ar kalbėti apie savo jausmus su kitais.
Pripažinkite, kad sielvartas yra procesas, o ne įvykis. Bus gerų ir blogų dienų, ir tai gerai. Būkite kantrūs su savimi ir skirkite sau laiko išgydyti.
Leiskite sau laiko liūdėti
Nėra nustatyto liūdesio termino. Kiekvienas sielvartauja skirtingai, todėl svarbu skirti sau laiko, reikalingo savo netekčiai apdoroti. Kai kurie žmonės gali jaustis geriau po kelių savaičių, o kitiems gali prireikti kelių mėnesių ar net ilgiau.
Venkite daryti spaudimą, kad greitai „įveiktumėte“. Vietoj to sutelkite dėmesį į rūpinimąsi savimi ir leiskite sau jausti bet kokias emocijas. Būkite malonūs ir gailestingi sau šiuo sunkiu metu.
Atminkite, kad sielvartas gali pasireikšti įvairiais būdais. Galite jausti fizinius simptomus, tokius kaip nuovargis, galvos skausmas ar apetito pokyčiai. Taip pat galite jausti emocinius simptomus, tokius kaip liūdesys, pyktis, kaltė ar nerimas. Žinokite apie šiuos simptomus ir kreipkitės pagalbos, jei jie tampa didžiuliai.
Ieškokite paramos iš kitų
Pokalbis su kitais, kurie supranta jūsų sielvartą, gali būti nepaprastai naudingas. Kreipkitės į šeimos narius, draugus ar kitus naminių gyvūnėlių savininkus, kurie patyrė panašių nuostolių. Dalijimasis prisiminimais ir jausmais gali padėti jaustis mažiau vienišiems ir būti labiau palaikomiems.
Apsvarstykite galimybę prisijungti prie naminių gyvūnėlių praradimo palaikymo grupės internetu arba asmeniškai. Šios grupės suteikia saugią ir palaikančią aplinką, kurioje galite susisiekti su kitais, kurie supranta, ką išgyvenate. Galite dalytis savo patirtimi, klausytis kitų ir išmokti įveikos strategijų.
Jei jums sunku susidoroti su savo sielvartu, nedvejodami kreipkitės į profesionalią pagalbą. Terapeutas ar konsultantas gali jums patarti ir padėti, kai naršote sielvarto procese. Jie taip pat gali padėti sukurti sveikus įveikos mechanizmus ir išspręsti visas pagrindines problemas, kurios gali prisidėti prie jūsų sielvarto.
Sukurkite memorialą
Paminklo sukūrimas savo šuniui gali būti prasmingas būdas pagerbti jo atminimą ir išlaikyti jį gyvą savo širdyje. Yra daug įvairių būdų, kaip sukurti memorialą, o geriausias pasirinkimas priklausys nuo jūsų asmeninių pageidavimų ir įsitikinimų.
Apsvarstykite kai kurias iš šių idėjų:
- Sukurkite iškarpų albumą arba nuotraukų albumą, užpildytą jūsų šuns nuotraukomis.
- Parašykite laišką ar eilėraštį, kuriame išreiškiate savo meilę ir dėkingumą.
- Pasodinkite medį ar gėlę savo šuns atminimui.
- Sukurkite atminties dėžutę, užpildytą jūsų šuns mėgstamais žaislais, antkakliu ir kitais brangiais daiktais.
- Aukokite naminių gyvūnėlių vėžio tyrimų organizacijai savo šuns vardu.
Paminklo kūrimo veiksmas gali būti katarsis ir gydantis. Tai leidžia apmąstyti džiaugsmą, kurį jūsų šuo atnešė į jūsų gyvenimą, ir pasidžiaugti jo unikalia asmenybe.
Prisiminkite gerus laikus
Nors natūralu jaustis liūdnai ir pasiilgti savo šuns, stenkitės sutelkti dėmesį į teigiamus prisiminimus, kuriuos pasidalinote. Prisiminkite laimingus laikus, kvailas akimirkas ir besąlygišką meilę, kurią jie jums suteikė. Šie prisiminimai padės išlaikyti jūsų šunį gyvą jūsų širdyje ir suteiks paguodos sunkiais laikais.
Peržiūrėkite savo šuns nuotraukas ir vaizdo įrašus. Pasidalykite istorijomis apie juos su draugais ir šeima. Kalbėkite apie jų unikalius ypatumus ir asmenybės bruožus. Susitelkimas į gerus laikus gali padėti jaustis dėkingiems už kartu praleistą laiką ir palengvinti netekties skausmą.
Venkite apmąstyti neigiamus šuns ligos ar mirties aspektus. Nors svarbu pripažinti savo skausmą, stenkitės neleisti, kad jis jus suvartotų. Verčiau sutelkite dėmesį į savo mylimo draugo gyvenimo šventimą.
Pasirūpink savimi
Sielvartas gali išsekinti fiziškai ir emociškai, todėl šiuo sunkiu metu svarbu pasirūpinti savimi. Įsitikinkite, kad pakankamai miegate, valgote sveiką maistą ir reguliariai mankštinatės. Ši veikla gali padėti pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Venkite alkoholio ar narkotikų, kad susidorotumėte su savo sielvartu. Šios medžiagos iš tikrųjų gali pabloginti simptomus ir apsunkinti jų gijimą. Vietoj to sutelkite dėmesį į sveikus įveikos mechanizmus, tokius kaip leisti laiką gamtoje, klausytis muzikos ar praktikuoti atsipalaidavimo metodus.
Leiskite sau užsiimti veikla, kuri jums teikia džiaugsmo ir komforto. Žiūrėkite juokingą filmą, skaitykite gerą knygą ar leiskite laiką su artimaisiais. Rūpinimasis savimi padės jaustis stipresniems ir atsparesniems gedėjimo procese.
Apsvarstykite galimybę įsivaikinti kitą šunį (kai būsite pasiruošę)
Kito šuns priėmimas yra asmeninis sprendimas, todėl nėra tinkamo ar netinkamo laiko tai padaryti. Kai kurie žmonės mano, kad naujo šuns priėmimas padeda jiems išgyti ir užpildyti tuštumą, kurią paliko jų miręs augintinis. Kitiems gali prireikti daugiau laiko, kol jie bus pasirengę atverti savo širdį kitam gyvūnui.
Nesijauskite spaudžiami priimti kitą šunį, jei nesate pasiruošę. Svarbu liūdėti dėl ankstesnio šuns netekties ir skirti sau laiko pasveikti. Kai nuspręsite įsivaikinti, įsitikinkite, kad tai darote dėl tinkamų priežasčių. Nesitikėkite, kad jūsų mirusį augintinį pakeis naujas šuo. Vietoj to sutelkite dėmesį į mylinčių ir palaikančių namų suteikimą naujam draugui.
Kai būsite pasiruošę, apsvarstykite galimybę priimti gelbėtojų šunį. Prieglaudose ir gelbėjimo organizacijose yra daugybė nuostabių šunų, kurie laukia savo amžinų namų. Gelbėjimo šuns įvaikinimas gali būti naudinga patirtis ir būdas pagerbti ankstesnio augintinio atminimą.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar normalu jausti tiek sielvarto praradus šunį nuo vėžio?
Taip, visiškai normalu jausti stiprų sielvartą praradus šunį nuo vėžio. Ryšys tarp žmonių ir jų šunų kompanionų yra neįtikėtinai stiprus, o stebėjimas, kaip jūsų šuo kenčia nuo vėžio, gali būti ypač traumuojantis. Jūsų sielvartas yra pagrįstas ir nusipelno būti pripažintas.
Kiek truks gedėjimo procesas?
Nėra nustatyto liūdesio termino. Kiekvienas sielvartauja skirtingai, o gedėjimo proceso trukmė gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių, tokių kaip jūsų ryšio su šunimi stiprumas, jūsų asmenybė ir palaikymo sistema. Būkite kantrūs su savimi ir skirkite sau laiko išgydyti.
Kokie yra sveiki būdai susidoroti su sielvartu?
Sveikos įveikos mechanizmai apima sielvarto pripažinimą, kitų paramos ieškojimą, paminklo savo šuniui kūrimą, gerų laikų prisiminimą, rūpinimąsi savimi ir svarstymą priimti kitą šunį, kai būsite tam pasiruošę. Venkite alkoholio ar narkotikų, kad susidorotumėte su savo sielvartu, nes šios medžiagos gali pabloginti jūsų simptomus.
Ar turėčiau jaustis kaltas, kad galvoju įsigyti kitą šunį?
Ne, jūs neturėtumėte jaustis kalti dėl to, kad svarstote įsigyti kitą šunį. Kito šuns priėmimas nereiškia, kad pakeisite savo mirusį augintinį arba pamiršite jį. Tai tiesiog reiškia, kad atveriate savo širdį kitam gyvūnui, kuriam reikia meilės ir draugystės. Priimkite, kai jaučiatės pasiruošę, o ne iš įsipareigojimo ar kaltės.
Kur galiu rasti pagalbos praradus gyvūną?
Pagalbos dėl naminių gyvūnėlių praradimo galite rasti naudodami įvairius išteklius, įskaitant naminių gyvūnėlių praradimo palaikymo grupes (tiek internete, tiek asmeniškai), terapeutus ar konsultantus, kurių specializacija yra sielvartas ir praradimas, ir internetinius forumus, skirtus naminių gyvūnėlių netekčiai. Jūsų veterinarijos gydytojas taip pat gali suteikti jums išteklių ir rekomendacijų.
Paskutinės mintys
Netekti šuns nuo vėžio yra širdį verianti patirtis, tačiau svarbu atsiminti, kad nesate vienas. Leiskite sau liūdėti, ieškoti paramos iš kitų ir puoselėti prisiminimus, kuriais dalinatės su savo mylimu draugu. Turėdami laiko ir kantrybės, pasveiksite ir rasite būdą judėti pirmyn, išlaikydami savo šunį gyvą savo širdyje.
Prisiminkite džiaugsmą, meilę ir nepajudinamą draugystę, kurią jūsų šuo atnešė į jūsų gyvenimą. Šie prisiminimai bus paguodos ir stiprybės šaltinis gedėjimo procese.
Jūsų šuns gali būti dingęs, bet jų meilė gyvens amžinai.
