Kaip veterinarai diagnozuoja ir gydo šunų skrandžio sukimąsi

Skrandžio išsiplėtimas-volvulus, paprastai žinomas kaip GDV arba skrandžio sukimasis, yra gyvybei pavojinga būklė, kuri pirmiausia paveikia didelių, gilių krūtų šunų veisles. Gyvūnų savininkams labai svarbu suprasti, kaip veterinarai diagnozuoja ir gydo šunų skrandžio susisukimą, nes greita intervencija gali žymiai pagerinti išgyvenimo galimybes. Šiame straipsnyje pateikiama išsami diagnostikos proceso ir gydymo galimybių šunims, kenčiantiems nuo šios sunkios ligos, apžvalga.

⚠️ Supratimas apie skrandžio sukimąsi (GDV)

Skrandžio sukimasis atsiranda, kai skrandis prisipildo dujų, o po to pasisuka apie savo ašį, nutraukdamas kraujo tiekimą. Šis sukimasis arba volvulus gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant šoką, organų pažeidimus ir net mirtį. Išsiplėtęs skrandis spaudžia pagrindines kraujagysles, todėl sumažėja kraujo tekėjimas atgal į širdį.

Ankstyvųjų GDV požymių atpažinimas yra būtinas norint nedelsiant kreiptis į veterinarinę pagalbą. Kuo greičiau bus išspręsta būklė, tuo geresnis rezultatas bus paveiktam šuniui. Tokiais atvejais gyvybė ir mirtis dažnai skiriasi nuo greito veiksmo.

🔍 GDV simptomų atpažinimas

Keletas pagrindinių simptomų gali rodyti, kad šuo kenčia nuo skrandžio sukimosi. Šie simptomai dažnai atsiranda staiga ir greitai progresuoja. Stebėti šiuos ženklus ir greitai veikti yra svarbiausia.

  • Neramumas ir nerimas: šuo gali atrodyti susijaudinęs ir nesugebėti nusiraminti.
  • Neproduktyvus vėmimas: šuo gali bandyti vemti, bet negali nieko pakelti.
  • Išsiplėtęs pilvas: Liečiant atrodo, kad pilvo sritis yra patinusi ir įtempta.
  • Pernelyg didelis seilėtekis: padidėjęs seilėtekis yra dažnas diskomforto ir pykinimo požymis.
  • Kūsčiojimas ir greitas širdies susitraukimų dažnis: šuo gali sunkiai kvėpuoti ir padažnėti.
  • Silpnumas ir kolapsas: sunkiais atvejais šuo gali susilpnėti ir žlugti.

Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Laikas yra labai svarbus gydant GDV.

🩺 Diagnostikos procesas

Kai šuniui pasireiškia simptomai, rodantys GDV, veterinarai taiko sistemingą metodą, kad patvirtintų diagnozę. Tai apima fizinio patikrinimo ir diagnostikos vaizdavimo metodų derinį.

Fizinė apžiūra

Veterinarijos gydytojas pradės nuodugnią fizinę apžiūrą, įvertindamas bendrą šuns būklę. Jie patikrins širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį ir dantenų spalvą, kad įvertintų šuns kraujotakos būklę. Pilvo palpacija gali atskleisti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Veterinaras taip pat ieškos šoko požymių, tokių kaip blyškios dantenos ir silpnas pulsas.

Radiografija (rentgeno spinduliai)

Radiografija arba rentgeno spinduliai yra pagrindinė diagnostikos priemonė, naudojama skrandžio sukimui patvirtinti. Rentgeno spinduliai gali aiškiai parodyti išsipūtusį skrandį ir būdingą „dvigubo burbulo“ išvaizdą. Taip yra dėl sukimo sukelto dujų pripildyto skrandžio suskaidymo. Rentgeno spinduliai padeda veterinarijos gydytojui nustatyti posūkio sunkumą ir vietą.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai atliekami siekiant įvertinti bendrą šuns sveikatą ir nustatyti bet kokias pagrindines problemas. Šie tyrimai paprastai apima pilną kraujo tyrimą (CBC) ir biocheminį profilį. CBC gali atskleisti infekcijos ar uždegimo požymius, o biocheminis profilis gali įvertinti organų funkciją ir elektrolitų pusiausvyrą. Taip pat gali būti atliekama kraujo dujų analizė, siekiant įvertinti šuns aprūpinimą deguonimi ir rūgščių-šarmų būklę.

Elektrokardiograma (EKG)

Šuns širdies ritmui stebėti gali būti atliekama elektrokardiograma (EKG). GDV gali sukelti širdies aritmijas dėl spaudimo širdžiai ir toksinų išsiskyrimo iš pažeisto skrandžio audinio. Širdies ritmo stebėjimas padeda veterinarijos gydytojui nustatyti ir valdyti galimas širdies komplikacijas.

🚑 GDV gydymo parinktys

GDV gydymo tikslas yra išspausti skrandį, ištaisyti sukimąsi ir stabilizuoti bendrą šuns būklę. Paprastai tai apima medicininio valdymo ir chirurginės intervencijos derinį.

Stabilizacija

Pirmasis žingsnis gydant GDV yra stabilizuoti šunį. Tai apima intraveninių skysčių įvedimą, siekiant kovoti su šoku ir pagerinti kraujotaką. Kvėpavimo funkcijai palaikyti skirta deguonies terapija. Siekiant sumažinti diskomfortą, skiriami skausmą malšinantys vaistai.

Skrandžio dekompresija

Skrandžio dekompresija atliekama siekiant sumažinti spaudimą išsiplėtusiame skrandyje. Tai galima pasiekti keliais būdais:

  • Orogastrinis vamzdelis: vamzdelis per stemplę nukreipiamas į skrandį, kad būtų išleistos dujos ir skystis.
  • Trokarizacija: adata įkišama tiesiai į skrandį per pilvo sieną, kad būtų išleistos dujos.

Dekompresija padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti tolesnių komplikacijų riziką.

Chirurgija (skrandžio sukimo korekcija)

Norint ištaisyti sukimą ir išvengti jo pasikartojimo, būtina operacija. Chirurginė procedūra paprastai apima šiuos veiksmus:

  • Skrandžio padėties keitimas: Skrandis atsargiai atsukamas į normalią padėtį.
  • Skrandžio ištuštinimas: pašalinamas skrandyje likęs turinys.
  • Gastropeksija: skrandis chirurginiu būdu pritvirtinamas prie pilvo sienos, kad būtų išvengta tolesnio sukimosi.
  • Splenektomija (jei reikia): kai kuriais atvejais blužnis gali būti pažeista dėl sukimo ir ją reikia pašalinti.

Gastropeksija yra svarbi operacijos dalis, nes ji žymiai sumažina pasikartojimo riziką. Be gastropeksijos skrandis greičiausiai vėl susisuks.

Pooperacinė priežiūra

Pooperacinė priežiūra yra būtina sėkmingam pasveikimui. Tai apima:

  • Gyvybinių požymių stebėjimas: atidžiai stebimas širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo dažnis ir temperatūra.
  • Skausmo valdymas: Siekiant užtikrinti šuns komfortą, toliau vartojami vaistai nuo skausmo.
  • Skysčių terapija: Intraveniniai skysčiai tęsiami siekiant palaikyti hidrataciją ir elektrolitų pusiausvyrą.
  • Mitybos palaikymas: palaipsniui įvedama švelni dieta, pradedant nuo mažų, dažnų valgių.
  • Antibiotikai: Siekiant užkirsti kelią infekcijai, skiriami antibiotikai.

Atkūrimo laikotarpiu labai svarbu atidžiai stebėti ir palaikyti.

🛡️ GDV prevencija

Nors ne visada įmanoma užkirsti kelią GDV, yra keletas priemonių, kurių galima imtis siekiant sumažinti riziką:

  • Šėrimas keliais mažais patiekalais: Vietoj vieno didelio patiekalo maitinkite savo šunį keliais mažesniais patiekalais per dieną.
  • Venkite mankštintis po valgio: neleiskite šuniui intensyviai mankštintis iškart po valgio.
  • Padidinti maisto dubenėliai: Pakeltų maisto dubenėlių nauda diskutuojama, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad jie gali padidinti tam tikrų veislių GDV riziką. Pasikonsultuokite su savo veterinarijos gydytoju.
  • Profilaktinė gastropeksija: šunims, kuriems yra didelė GDV rizika, galima atlikti profilaktinę gastropeksiką, kad būtų išvengta sukimosi. Tai dažnai daroma sterilizuojant ar sterilizuojant.

Labai svarbu aptarti prevencines priemones su veterinarijos gydytoju, ypač jei turite veislę, linkusią į GDV.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Koks yra GDV sergančių šunų išgyvenamumas?
Šunų, sergančių GDV, išgyvenamumas skiriasi priklausomai nuo kelių veiksnių, įskaitant sukimo sunkumą, laiką, praėjusį iki gydymo, ir bendrą šuns sveikatą. Greitai ir tinkamai gydant, išgyvenamumas gali siekti 70–80%. Tačiau be gydymo GDV beveik visada yra mirtina.
Kurios šunų veislės yra labiausiai linkusios į GDV?
Didelės, gilios krūtinės veislės yra labiausiai linkusios į GDV. Tai vokiečių dogai, senbernarai, veimaraniečiai, airių seteriai, gordono seteriai, standartiniai pudeliai ir vokiečių aviganiai. Tačiau bet kuris šuo gali išsivystyti GDV.
Kaip greitai GDV gali tapti mirtina?
GDV gali tapti mirtina per kelias valandas, jei negydoma. Dėl sukimo sutrinka kraujo tiekimas į skrandį ir kitus gyvybiškai svarbius organus, o tai sukelia šoką ir organų pažeidimus. Skubi veterinarinė intervencija yra labai svarbi siekiant pagerinti išgyvenimo tikimybę.
Kas yra profilaktinė gastropeksija?
Profilaktinė gastropeksija yra chirurginė procedūra, atliekama siekiant išvengti skrandžio sukimosi šunims, kuriems yra didelė GDV rizika. Skrandis chirurginiu būdu pritvirtinamas prie pilvo sienos, kad jis nesisuktų. Ši procedūra dažnai atliekama sterilizacijos ar sterilizacijos metu.
Ar GDV visada sukelia valgant per daug maisto?
Nors gausus valgymas gali prisidėti prie GDV, tai nėra vienintelė priežastis. Kiti veiksniai, tokie kaip genetika, stresas ir pratimai po valgio, taip pat gali turėti įtakos. Tiksli GDV priežastis nėra visiškai suprantama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Į viršų