Girnelės pasipūtimas, būklė, kai kelio girnelės (girnelės) išnirsta arba pasislenka iš įprastos padėties, yra dažna ortopedinė problema, ypač tarp tam tikrų šunų veislių. Terjerai, deja, yra linkę į šią būklę. Šiame straipsnyje nagrinėjamos šio polinkio priežastys, gilinamasi į genetinius veiksnius, anatomines aplinkybes ir kitus veiksnius, dėl kurių terjerai tampa jautresni.liuksuojanti girnelė.
🧬 Terjerų genetinis polinkis
Genetika vaidina svarbų vaidmenį formuojant girnelę. Kai kurie genai gali padidinti tikimybę, kad šuo susirgs šia liga. Šie genai gali turėti įtakos užpakalinių galūnių konformacijai ir trochlearinio griovelio (šlaunikaulio griovelio, kuriame yra girnelės) gylis.
Terjerai, kaip veislių grupė, buvo selektyviai veisiami dėl įvairių savybių per kelias kartas. Šis selektyvus veisimas gali netyčia sutelkti genus, susijusius su girnele. Todėl kai kurios terjerų veislės pasižymi didesniu šios būklės paplitimu, palyginti su kitomis veislėmis.
Atsakingi veisėjai stengiasi kuo labiau sumažinti genetinių sutrikimų atsiradimą, kruopščiai atrinkdami veisimo poras. Jie dažnai tikrina potencialius tėvus dėl žinomų genetinių žymenų ir ortopedinių problemų. Tačiau dėl sudėtingo genetikos pobūdžio sunku visiškai pašalinti riziką.
🦴 Anatominiai veiksniai, prisidedantys prie girnelės liukso
Užpakalinės galūnės anatomija yra labai svarbi norint išlaikyti tinkamą girnelės sekimą. Keletas anatominių veiksnių gali prisidėti prie terjerų girnelės atsiradimo. Šie veiksniai apima trochlearinio griovelio gylį, keturgalvio raumens išsilyginimą ir šlaunikaulio bei blauzdikaulio formą.
Negilus trochlearinis griovelis yra viena iš labiausiai paplitusių anatominių anomalijų, susijusių su girnelės išplaukimu. Kai griovelis nepakankamai gilus, girnelės labiau išslysta iš vietos, ypač aktyvios veiklos metu. Šis seklumas gali būti paveldimas arba išsivystyti dėl nenormalaus kaulų augimo.
Netinkamas keturgalvio raumens išsidėstymas taip pat gali prisidėti prie girnelės ištempimo. Jei keturgalvis raumuo traukia girnelę į šoną (į kojos išorę), tai gali sukelti girnelės išnirimą. Šis sutrikimas gali atsirasti dėl nenormalių raumenų prisitvirtinimo arba skeleto deformacijų.
Be to, šlaunikaulio ar blauzdikaulio deformacijos gali paveikti visos užpakalinės galūnės išsilyginimą, padidindamos girnelės ištempimo riziką. Šios deformacijos gali pakeisti girnelę veikiančias jėgas, todėl ji labiau linkusi pasislinkti.
🐕 Konkrečios terjerų veislės, kurioms gresia didesnė rizika
Nors liuksuojanti girnelė gali atsirasti bet kuriai terjerų veislei, kai kurios serga dažniau nei kitos. Mažesnės veislės terjerai, tokie kaip Jorkšyro terjerai, Čihuahua (dažnai grupuojami su žaislinėmis veislėmis, tačiau pasižymintys terjerams būdingomis savybėmis) ir Bostono terjerai, dažniausiai serga šia liga.
Mažesnių veislių padidėjusio jautrumo priežastis greičiausiai yra genetinės polinkio ir anatominių veiksnių derinys. Mažesni šunys dažnai turi subtilesnes skeleto struktūras, todėl jie gali būti labiau pažeidžiami girnelės luksacijos.
Didesnės veislės terjerai, tokie kaip Airedale terjerai ir airių terjerai, taip pat gali būti paveikti girnelės liukso, nors paplitimas gali būti mažesnis, palyginti su mažesniais kolegomis. Nepriklausomai nuo veislės dydžio, terjerų savininkams labai svarbu žinoti apie pasipūtusios girnelės požymius ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei įtaria, kad jų šuo gali būti pažeistas.
🩺 Atpažinkite pleiskanojančios girnelės simptomus
Anksti diagnozuojant ir gydant labai svarbu atpažinti išsausėjusios girnelės simptomus. Simptomų sunkumas gali skirtis priklausomai nuo luksacijos laipsnio. Lengvais atvejais šuo gali tik retkarčiais šlubuoti arba prastai eiti.
Sunkesniais atvejais girnelės gali išnirti dažniau, sukeldamos nuolatinį šlubavimą ir skausmą. Prieš grįždamas į įprastą eiseną, šuo gali kelis žingsnius pakelti koją. Laikui bėgant, lėtinė luksacija gali sukelti artritą ir kitus degeneracinius sąnarių pokyčius.
Kiti pleiskanojančios girnelės požymiai:
- Nenoras šokinėti ar lipti laiptais
- Užpakalinių galūnių standumas
- Girdimas spragtelėjimas arba spragtelėjimas kelyje
- Nenormali laikysena ar eisena
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų savo terjere, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad jis atliktų išsamų tyrimą ir diagnozę. Ankstyva intervencija gali padėti valdyti būklę ir išvengti tolesnių komplikacijų.
🛡️ Diagnostikos ir gydymo galimybės
Liuksuojančios girnelės diagnozavimas paprastai apima veterinarijos gydytojo atliekamą fizinę apžiūrą. Veterinarijos gydytojas palpuoja kelio sąnarį, kad įvertintų girnelės stabilumą ir patikrintų, ar nėra skausmo ar uždegimo požymių. Rentgeno nuotraukos (rentgeno spinduliai) gali būti atliekamos siekiant įvertinti kaulų išsidėstymą ir įvertinti artrito požymius.
Liuksuojančios girnelės gydymas priklauso nuo būklės sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi konservatyviu gydymu, pvz., svorio valdymu, mankštos apribojimu ir skausmo vaistais. Fizinė terapija taip pat gali būti naudinga stiprinant raumenis aplink kelio sąnarį.
Sunkesniems girnelės liukso atvejams dažnai prireikia chirurginės intervencijos. Norint ištaisyti pagrindinius anatominius sutrikimus ir stabilizuoti girnelę, gali būti naudojami keli chirurginiai metodai. Šie metodai apima:
- Trochleoplastika: trochlearinio griovelio pagilinimas, kad geresnė girnelės atrama.
- Blauzdikaulio gumbų perkėlimas (TTT): Blauzdikaulio gumbų perkėlimas (kaulinis iškilimas, kur prisitvirtina girnelės sausgyslė), siekiant pagerinti keturgalvio raumens išlyginimą.
- Šoninė imbriacija: Kelio sąnario išorinės pusės audinių suveržimas, kad būtų išvengta šoninio ištempimo.
Chirurginės technikos pasirinkimas priklausys nuo konkrečių anatominių anomalijų kiekvienu atveju. Pooperacinė priežiūra yra labai svarbi sėkmingam pasveikimui. Tai paprastai apima skausmo valdymą, pratimų apribojimą ir fizinę terapiją.
❤️ Prevencijos ir valdymo strategijos
Nors gali būti neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo girnelės, turinčios polinkį terjerams, yra keletas strategijų, kurios gali padėti sumažinti riziką ir valdyti būklę. Siekiant sumažinti genetinių sutrikimų paplitimą, būtina atsakinga veisimo praktika.
Veisėjai turėtų patikrinti galimas veisimosi poras, kad būtų išvengta girnelės ir kitų ortopedinių problemų. Jie taip pat turėtų vengti veisti šunis, kuriems žinoma girnelė. Norint išvengti pernelyg didelio sąnarių streso, labai svarbu išlaikyti sveiką svorį. Antsvorio turintiems šunims dažniau išsivysto girnelė ir kitos ortopedinės problemos.
Reguliarus pratimas yra svarbus norint išlaikyti raumenų jėgą ir sąnarių lankstumą. Tačiau labai svarbu vengti veiklos, kuri per daug apkrauna kelio sąnarį, pavyzdžiui, šokinėjimo ir bėgimo kietu paviršiumi. Taip pat būtina subalansuota mityba, suteikianti pakankamai maistinių medžiagų kaulų ir sąnarių sveikatai.
Reguliarūs veterinariniai patikrinimai gali padėti aptikti ankstyvus girnelės požymius ir leisti laiku įsikišti. Jei jūsų terjerui buvo diagnozuota liuksuojanti girnelė, svarbu laikytis veterinarijos gydytojo rekomendacijų dėl gydymo ir valdymo. Tinkamai prižiūrint, daugelis šunų, sergančių girnele, gali gyventi laimingą ir aktyvų gyvenimą.
