Lojimas yra natūrali šunų bendravimo forma. Tačiau kai atsiranda neįprastų lojimo modelių, tai kartais gali rodyti pagrindinę sveikatos problemą. Suprasti savo šuns balso niuansus ir atpažinti nukrypimus nuo jų normų yra labai svarbu atsakingai augintinio savininkei. Šiame straipsnyje nagrinėjamos galimos sveikatos problemos, kurios gali pasireikšti kaip šuns lojimo elgesio pokyčiai, padedant nustatyti, kada būtina apsilankyti pas veterinarą.
🐾 Suprasti normalų šuns lojimą
Prieš pasineriant į nenormalų lojimą, būtina suprasti, kas yra įprastas lojimas. Šunys loja dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Įspėjimas apie numanomus grasinimus ar įsibrovėjus.
- Siekia savininkų dėmesio.
- Išreiškia susijaudinimą žaidimo ar pasivaikščiojimo metu.
- Bendravimas su kitais šunimis.
- Rodo teritoriškumą.
Lojimo dažnis, intensyvumas ir kontekstas gali labai skirtis tarp veislių ir atskirų šunų. Kai kurios veislės iš prigimties yra balsingesnės nei kitos. Stebėdami savo šuniui būdingus lojimo būdus, galėsite nustatyti bet kokius neįprastus pokyčius, kurie gali kelti susirūpinimą.
🩺 Sveikatos problemos, galinčios sukelti neįprastą lojimą
Kai kurios sveikatos būklės gali pakeisti šuns lojimo elgesį. Šios sąlygos gali paveikti įvairias organizmo sistemas, paveikdamos bendrą šuns savijautą ir vokalizaciją.
1. Kognityvinės disfunkcijos sindromas (CDS)
CDS, dažnai vadinama šunų demencija, yra neurodegeneracinė būklė, kuri pirmiausia paveikia vyresnio amžiaus šunis. Tai gali sukelti įvairius elgesio pokyčius, įskaitant padidėjusį ar netinkamą lojimą. Šunys, sergantys CDS, gali pernelyg loti naktį, atrodyti sutrikę arba loti be jokios aiškios priežasties.
2. Skausmas ir diskomfortas
Skausmas yra svarbus šunų elgesio pokyčių veiksnys. Lėtinis skausmas dėl artrito, traumų ar dantų problemų gali sukelti padidėjusį balsavimą. Skausmą patiriantis šuo gali loti dažniau, ypač kai jį liečia ar judina taip, kad dar labiau padidėtų diskomfortas. Taip pat gali pasikeisti jų žievės tonas ar intensyvumas.
3. Nerimas ir stresas
Nerimo sutrikimai, tokie kaip atsiskyrimo nerimas arba generalizuotas nerimas, gali pasireikšti kaip per didelis lojimas. Nerimą patiriantys šunys gali nuolat loti, kai yra palikti vieni, per perkūniją ar kitose stresinėse situacijose. Lojimą dažnai lydi kiti nerimo požymiai, tokie kaip žingsniavimas, alsavimas ir destruktyvus elgesys.
4. Sensorinis nuosmukis
Senstant šunims gali pablogėti jutimo gebėjimai, tokie kaip regėjimas ir klausa. Tai gali sukelti padidėjusį nerimą ir nesaugumą, dėl to dažniau lojimas. Šuo, kurio regėjimas susilpnėjęs, gali loti ant šešėlių ar nepažįstamų objektų, o šuo, turintis klausos sutrikimų, gali loti garsiau arba dažniau, nes negirdi savo balsų.
5. Neurologiniai sutrikimai
Tam tikros neurologinės sąlygos, tokios kaip smegenų augliai ar traukuliai, gali paveikti šuns smegenų funkciją ir sukelti nenormalų lojimą. Šios sąlygos gali sutrikdyti įprastus nervinius kelius, kurie kontroliuoja elgesį, todėl gali atsirasti nenuspėjamų garsų. Taip pat gali būti kitų neurologinių požymių, tokių kaip drebulys, traukuliai ar eisenos pokyčiai.
6. Endokrininiai sutrikimai
Endokrininiai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ir hiperadrenokorticizmas (Kušingo liga), kartais gali prisidėti prie elgesio pokyčių, įskaitant pakitusius lojimo modelius. Nors tai nėra pagrindinis simptomas, hormonų disbalansas gali turėti įtakos šuns nuotaikai ir bendrai savijautai, todėl gali padidėti vokalizavimas.
7. Virškinimo trakto problemos
Nors ir rečiau, virškinimo trakto diskomfortas ar skausmas kartais gali sukelti neįprastą lojimą. Tokios būklės kaip uždegiminė žarnyno liga (IBD) arba virškinimo trakto obstrukcija gali sukelti lėtinį skausmą ir diskomfortą, dėl ko šuo bando pranešti apie savo kančias, todėl padidėja balsavimas.
8. Dantų problemos
Sunki dantų liga šunims gali sukelti didelį skausmą ir diskomfortą. Šis skausmas kartais gali pasireikšti kaip padidėjęs lojimas, ypač kai šuo valgo arba kai liečiama jo burna. Ieškokite kitų dantų problemų požymių, tokių kaip blogas burnos kvapas, seilėtekis ir sunkus kramtymas.
🔎 Neįprasto lojimo nustatymas
Norint atpažinti, kada lojimas yra nenormalus, reikia atidžiai stebėti savo šuns elgesį. Apsvarstykite šiuos veiksnius:
- Dažnis: ar jūsų šuo loja dažniau nei įprastai?
- Intensyvumas: ar lojimas garsesnis ar siautulingesnis nei įprastai?
- Kontekstas: ar lojimas vyksta neįprastose situacijose ar netinkamu laiku?
- Tonas: ar pasikeitė žievės tonas (pvz., aukštesnis tonas, labiau įtemptas)?
- Trigeriai: ar yra kokių nors naujų veiksnių, kurie, atrodo, išprovokuoja lojimą?
- Lydintis elgesys: ar lojimą lydi kitas neįprastas elgesys, pvz., žingsniavimas, alsavimas ar agresija?
Jūsų šuns lojimo elgesio žurnalas gali būti naudingas nustatant modelius ir veiksnius. Atkreipkite dėmesį į paros laiką, vietą, lojimo aplinkybes ir bet kokią kitą svarbią informaciją.
👩⚕️ Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją
Jei pastebėjote kokių nors reikšmingų šuns lojimo elgesio pokyčių, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Jie gali atlikti išsamų fizinį patikrinimą, peržiūrėti jūsų šuns ligos istoriją ir atlikti visus būtinus diagnostinius tyrimus, kad nustatytų pagrindinę lojimo priežastį. Suplanuokite vizitą veterinarui, jei pastebite:
- Staigus per didelis lojimas.
- Lojimas, kurį lydi kiti ligos požymiai, tokie kaip vangumas, apetito praradimas ar vėmimas.
- Lojimas, kurį, atrodo, sukelia skausmas ar diskomfortas.
- Lojimas, kuris trukdo jūsų šuniui ilsėtis ar miegoti.
- Lojimas, sukeliantis nerimą jūsų šuniui arba kitiems šeimos nariams.
Ankstyva diagnozė ir gydymas gali pagerinti jūsų šuns gyvenimo kokybę ir išspręsti visas pagrindines sveikatos problemas, kurios gali turėti įtakos neįprastam lojimui.
🛡️ Diagnostiniai tyrimai ir gydymo galimybės
Jūsų veterinarijos gydytojo rekomenduojami diagnostiniai tyrimai priklausys nuo įtariamos pagrindinės lojimo priežasties. Įprasti testai gali apimti:
- Fizinis patikrinimas: išsamus jūsų šuns sveikatos įvertinimas.
- Kraujo tyrimai: įvertinti organų funkciją ir nustatyti infekcijos ar uždegimo požymius.
- Šlapimo tyrimas: įvertinti inkstų funkciją ir nustatyti šlapimo takų infekcijas.
- Rentgeno nuotraukos (rentgeno spinduliai): Kaulams ir vidaus organams vizualizuoti.
- Ultragarsas: Išsamiau ištirti minkštuosius audinius ir vidaus organus.
- Neurologinis tyrimas: įvertinti smegenų funkciją ir nustatyti neurologinius sutrikimus.
- Kognityvinis testavimas: įvertinti vyresnio amžiaus šunų pažinimo funkciją.
Gydymo galimybės skirsis priklausomai nuo diagnozės. Jie gali apimti:
- Skausmo valdymas: vaistai skausmui ir uždegimui malšinti.
- Nerimo vaistai: vaistai nuo nerimo, mažinantys nerimą ir stresą.
- Elgesio modifikavimas: mokymo metodai, skirti elgesio problemoms spręsti.
- Mitybos pokyčiai: specialios dietos, skirtos virškinimo trakto problemoms ar kitoms sveikatos būklėms valdyti.
- Chirurgija: ištaisyti pagrindines sveikatos būklę, pvz., navikus ar kliūtis.
- Vaistai nuo endokrininių sutrikimų: hormonų lygiui reguliuoti šunims, turintiems endokrininės sistemos disbalanso.
❓ Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl mano šuo staiga loja labiau nei įprastai?
Staigus lojimas gali atsirasti dėl kelių veiksnių, įskaitant nerimą, skausmą, pažinimo sutrikimus ar aplinkos pokyčius. Rekomenduojama atlikti veterinarinį patikrinimą, kad būtų pašalintos bet kokios pagrindinės sveikatos būklės.
Ar nerimas gali sukelti pernelyg didelį šunų lojimą?
Taip, nerimas yra dažna šunų per didelio lojimo priežastis. Atsiskyrimo nerimas, triukšmo fobijos ir generalizuotas nerimas gali sukelti padidėjusį balsavimą. Elgesio terapija ir vaistai gali padėti valdyti su nerimu susijusį lojimą.
Ar normalu, kad vyresni šunys daugiau loja?
Vyresni šunys gali dažniau loti dėl kognityvinės funkcijos sutrikimo (šunų demencijos), jutimo pablogėjimo (regėjimo ar klausos praradimo) ar skausmo dėl artrito. Svarbu, kad jūsų vyresnio amžiaus šuo būtų įvertintas veterinarijos gydytojo, kad nustatytų padidėjusio lojimo priežastį.
Ką daryti, kad mano šuo nustotų per daug loti?
Geriausias būdas priklauso nuo pagrindinės lojimo priežasties. Gali būti naudinga spręsti bet kokias sveikatos sąlygas, praturtinti ir mankštintis, naudoti elgesio modifikavimo metodus ir pasikonsultuoti su profesionaliu šunų treneriu ar veterinarijos gydytoju. Niekada nebauskite savo šuns už lojimą, nes tai gali pabloginti nerimą ir kitas elgesio problemas.
Ar dėl dantų problemų šuo gali dažniau loti?
Taip, didelis dantų skausmas gali sukelti elgesio pokyčius, įskaitant padidėjusį lojimą. Lojimas gali būti ryškesnis, kai šuo valgo arba liečiama jo burna. Norint išspręsti bet kokias dantų problemas, rekomenduojama atlikti išsamų dantų patikrinimą ir valymą, kurį atlieka veterinarijos gydytojas.
✅ Išvada
Neįprastas šunų lojimas gali būti pagrindinės sveikatos problemos požymis. Suprasdami galimas nenormalaus lojimo priežastis ir atidžiai stebėdami savo šuns elgesį, galite nustatyti, kada reikia veterinarijos pagalbos. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali pagerinti jūsų šuns gyvenimo kokybę ir pašalinti visas ligas, kurios gali prisidėti prie lojimo. Visada pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju, jei nerimaujate dėl šuns lojimo.
